„Ergolain“ įkūrėjas R. Bėkšta: 25-eri metai inovacijoms ir milijonui ergonomiškų darbo vietų įkurti

Pastaruosius du dešimtmečius Lietuvos didžiųjų miestų verslo centrai išgyveno tikrą metamorfozę,  virsdami gyvybingais modernios architektūros ir patrauklaus dizaino pavyzdžiais. Išorės panorama patraukia dėmesį aptakiais dangoraižiais ir naujoviškomis struktūromis, o viduje, pačiuose biuruose, atsiskleidžia naujas pasakojimas – kūrybiški interjerai ir pažangiausi sprendimai.

Tokius sprendimus kuria ergonomiškų baldų verslui gamybos ir projektavimo įmonė „Ergolain“, šiemet švenčianti prasmingos ir įdomios veiklos 25-metį. Pasak įmonės įkūrėjo ir pagrindinio akcininko Romualdo Bėkštos, tai ketvirtis amžiaus, skirtas, modernių, sveikatai palankių darbo vietų kūrimui. Per visus tuos metus įrengta virš milijono darbo vietų, taikant ergonominius ir novatoriškus sprendimus. Toks kiekis gaunamas, skaičiuojant biurus Lietuvoje ir užsienyje, turint omenyje, kad daugelis įmonių atsinaujino net keletą kartų.

Įmonė išaugo iš dviejų darbuotojų

Žvelgiant į įmonę retrospektyviai,  tai yra prieš 25-erius metus ir dabar, įkūrėjo teigimu, tai tarsi dvi skirtingos įmonės, kaip ir dvi skirtingos Lietuvos. „Tada mes ir visa Lietuva mokėmės gyventi ir dirbti, o dabar esame lygiaverčiai pasaulio partneriai, kurie vietomis net ir lenkia klasikinį vakarų pasaulį, dėl vis dar turimo alkanumo pažinimui, buvimui pastebėtiems,“ – sako R. Bėkšta.

Įmonė „Ergolain“ atsidarė Šiauliuose ir pradžioje čia dirbo vos du žmonės. Tuometinis darbo organizavimas, anot įmonės pradininko, šios dienos kontekste, atrodytų juokingai. Vienas pirmųjų rimtų įmonės objektų, sukūrusių šiokį tokį proveržį, buvo 150 tūkst. litų vertės laimėtas konkursas Šiaulių darbo biržai įrengti. „Dabar mums tai būtų nedidelis objekčiukas, tačiau tada tokiam darbui reikėjo pasikviesti draugų, kad per naktį iškrautume sunkvežimį ir suneštume baldus į 4 aukštą, o  8 val. ryto jau būtume biure. Dieną užsiimdavome pardavimais, o vakare su draugais rinkdavome baldus,“ – pradžią prisimena įmonės įkūrėjas. Pasak jo, dabar sunku įsivaizduoti taip veikiančią įmonę, bet tada teko pabūti visų galų meistru. R. Bėkšta pasakoja, jog atidarydamas įmonę Šiauliuose, jis turėjo viziją išaugti iš miesto ar net Lietuvos ribų: „Tikslas buvo tapti šio segmento flagmanu, kuriančiu tendencijas, atnešančiu novatoriškas idėjas.“

Iššūkiai, kurių įveikimui reikėjo tvirto pamato

Vos įsikūrusią įmonę veikė Rusijos krizė, kėlusi iššūkių visiems Lietuvos verslams. Kitas, pats sunkiausias, išbandymas laukė 2008-2009 metais. Na o, regis, įsivyravus ramybei ekonomikoje ir pasaulyje ištiko Covid viruso atneštos negandos, o dabar dar ir karas. „Kai kam krizės išeina į naudą, kai ką labiau sustiprina, bet daugelį žmonių ir verslų išvargina. Gyventi nuolatiniame strese nėra lengva. Tokiu periodu į priekį juda tik stiprios, tvirtą pamatą turinčios organizacijos,“ – mintimis dalinasi ilgametės įmonės įkūrėjas, pasidžiaugdamas nuolatiniu augimu.

Bendrovės darbuotojai nuo pat susikūrimo veržėsi būti priekyje, išsiskirti iš kitų. Ir būtent inovacijos bei pradžioje suformuota įmonės kultūra padėjo įveikti krizes.

Ketvirtį amžiaus veikiančios įmonės įkūrėjas tikina, kad viso to nebūtų pasiekęs be nuostabių darbuotojų. „Žmonės, kurie žengia kartu, man yra be galo svarbūs, jie yra mano wow. Neretai jie man sukuria jausmą, kai aš verkiu iš laimės. Šioje organizacijoje kartas nuo karto patiriu didžiulį laimės sukrėtimą. Dažniausiai tai būna per šventes, kai jie padaro kažką tokio ypatingo ir nuoširdaus, tokią ekstra mylią, kas priverčia verkti iš laimės ir tai atneša tą stiprų jausmą, kai jauti pasididžiavimą tuo, kas nuveikta“, – džiaugiasi R. Bėkšta.

„Esame novatoriai. Dirbdami su novatoriška organizacija klientai yra tarsi kylančioje spiralėje. Kai įmonės tiekėjai, pirkėjai ir visa ekosistema yra novatoriška – vyksta judėjimas pirmyn. Jeigu dirbama su kopijuotojais, tai liekama arba tiesioje, arba žemyn krentančioje linijoje, – dėsto R. Bėkšta.

„Manau, kad mūsų organizacija per savo patirtį ir inovacijas atneša magišką prisilietimą, kuris susideda iš skirtingų padalinių žinių. Prie projektų įgyvendinimo dirba dizaino, inovacijų, projektų, marketingo specialistai, kurie sukuria tą vertės bagažą. Ir tai labai skiriasi nuo paprastos kopijuojančios organizacijos, kuri tiesiog prideda daiktų, kurie atskirai žiūrint gal ir gražūs, bet tarp jų nėra ryšio, nėra energetikos. Bendra žinių sinergija, novatoriški sprendimai bei ilgametė patirtis ir sukuria tą pridėtinę vertę klientui, – įsitikinęs įmonės įkūrėjas, – be to, klientai jaučia ergonomikos naudą, o mes Lietuvoje į tai žvelgiame plačiausiai“.

Darbuotojų ir verslo efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo sveikos darbo aplinkos

Kurti ergonomišką darbo aplinką savo darbuotojams, turėtų būti kiekvieno darbdavio prioritetas. „Dabar jau ir patys darbuotojai reikalauja suteikti darbo vietą, kuri būtų palanki sveikatai, maloni akiai, įkvepianti ir tokia, kurioje dirbti smagu,“ – sako ergonomikos Lietuvos biuruose pradininkas.

Ergonomiškos darbo aplinkos tikslas, kad darbuotojas po darbo dienos išeitų toks pats sveikas, koks atėjo. „Tai pasiekti padeda mūsų žinios, baldai ir kiti instrumentai, leidžiantys palaikyti taisyklingą sėdėseną, išjudinti kūno audinius, suteikti optimalų apšvietimą, sukurti tinkamą akustiką darbo aplinkoje. Klientai per mūsų produktus gauna žinias, ir jeigu jas pritaiko, tai praktiškai dovanoja savo darbuotojams sveikatą,“ – teigia R. Bėkšta. Anot jo, sveikata yra brangiausias turtas, tačiau žmonės į sveikatą žiūri pro pirštus ir ja susirūpina tik tada, kai jau būna vėlu.

Socialinė ergonomika kaip ergonomikos darbo vietoje dalis

„Mūsų darbą didžiąja dalimi apima teisingas produktų išdėstymas, kad jie tiksliai tilptų į patalpas, kad praėjimai būtų tinkamo pločio, kad derėtų spalvinė gama, kad būtų užtikrinta darbo vietos ergonomika. „Ergolain“ nuo ištakų yra ergonominė linija. Mūsų DNR įrašyta, kad mes suprantame ergonomiką. Kitiems ji tapo svarbi gerokai vėliau,“ – sako įmonės įkūrėjas.

Jo teigimu, ergonomika šiai dienai nebėra tik stalas ir kėdė. Tai ir tinkamai suplanuotos erdvės, suvaldyta akustika bei šviesa. Šviesa, pasak ergonomikos eksperto tai ne tik liumenai. Netinkama šviesa greičiau išvargina. „Mes darbo vietose jau pradėjome diegti cirkadinį apšvietimą, leidžiantį per dieną keliauti su šviesa, kuri į darbo pabaigą pradeda raminti, tad iš darbo išeinama žymiai ramesnės būsenos. Visa tai klientams atnešame per produktinę dalį ir dirbdami kartu su dizaineriais ir architektais sukuriame puikų galutinį rezultatą,“ – pasakoja R. Bėkšta.

Tačiau, jo teigimu, svarbu suprasti, kad pasirūpinus darbo vietos ergonomika, nemažiau svarbi yra ir socialinė ergonomika: „Jeigu bus netinkamai susodinti darbuotojai, kurie tarpusavyje nesutaria, ar jų darbai visiškai nesusiję, tai biuro atmosferos ir pasitenkinimo darbu rodikliai nebus labai  geri.“ Be to, ergonomiškų biuro baldų įmonės įkūrėjas, rekomenduoja ergonomika pasirūpinusiems vadovams periodiškai priminti darbuotojams, apie jų darbo vietos baldų funkcijas, apie galimybę keisti stalo aukštį ir padirbėti atsistojus ar pabalansuoti ant ergonominio rutulio, juk taip būtų parodytas dėmesys ir rūpestis, kas yra labai svarbu geram įmonės klimatui kurti.

Įmonė jau daugelį metų gauna atsiliepimų, jog jų įrengtus biurus pamatę žmonės mano, kad  tokio lygio įrengimas kainuoja daug pinigų. Tačiau, kaip sako R. Bėkšta, iš tiesų tai darbuotojų profesionalumas ir patirtis leidžia sukurti brangų vaizdą nebrangiai, o kainos yra tikrai palankios.